6 min
・
Pasikalbėk
#Viešasis #Kalbėjimas #Baimė
Viešojo kalbėjimo baimė, arba glosofobija, yra plačiai paplitęs reiškinys. Remiantis Nacionaliniame sveikatos institute (National Institutes of Health) paskelbtu tyrimu, net 77 % asmenų teigia patiriantys tam tikro lygio nerimą ar baimę, susijusią su viešu kalbėjimu[1]. Ši būsena, pasireiškianti padidėjusiu nervingumu ar baime kalbėti prieš grupę, dažnai trukdo veiksmingai bendrauti ir išreikšti save. Nepaisant šios baimės paplitimo, meistriško viešojo kalbėjimo įgūdžių ugdymas yra labai svarbus daugelyje gyvenimo aspektų bei apima tokias sritis, kaip profesinė pažanga, socialinis bendravimas ir asmeninis tobulėjimas[2]. Taigi šios baimės atpažinimas ir įveikimas yra svarbi asmeninio augimo skatinimo ir sėkmės įvairiose gyvenimo srityse dalis.
Viešojo kalbėjimo baimė, dažnai vadinama glosofobija, yra socialinio nerimo sutrikimas, kuriam būdinga stipri baimė ar nerimas kalbėti viešai ar grupėje[3]. Ši baimė dažnai susijusi su įvairiais fiziniais ir psichologiniais simptomais, tokiais kaip prakaitavimas, drebulys, širdies plakimas, burnos džiūvimas, panikos ar baimės jausmas[4].
Viešojo kalbėjimo baimės priežastys yra daugialypės ir individualios. Prie šios baimės atsiradimo gali prisidėti genetiniai veiksniai, praeityje patirti trauminiai išgyvenimai ir išmoktas elgesys[5]. Pavyzdžiui, žmogui, anksčiau patyrusiam gėdingą ar nemalonią patirtį kalbant viešai, gali atsirasti stipri baimė pakartoti tokią situaciją. Be to, visuomenės lūkesčiai ir spaudimas gerai pasirodyti viešose situacijose gali dar labiau sustiprinti baimę[6].
Dažnai vyrauja klaidinga nuomonė, kad viešojo kalbėjimo baimė yra neįprasta arba neįveikiama. Šis klaidingas supratimas gali sukelti izoliacijos jausmą ir neleisti žmonėms ieškoti pagalbos ar mokytis valdyti savo baimę. Viešojo kalbėjimo baimė yra viena iš dažniausiai pasitaikančių socialinių baimių[7]. Egzistuoja daug veiksmingų strategijų, kurios gali padėti asmenims įveikti šią baimę.
Verta pamąstyti, kodėl daugeliui žmonių viešasis kalbėjimas kelia tokią stiprią baimę. Siekiant geriau suprasti šią baimę, turime įsigilinti į sudėtingas žmogaus psichologijos, sociologijos ir evoliucinės biologijos sritis. Štai pagrindinės priežastys:
Viešojo kalbėjimo baimės įveikimas - tai kelionė, kuri prasideda nuo baimės pripažinimo ir jos priėmimo kaip normalios žmogiškosios patirties dalies. Pateikiame planą, kaip sėkmingai įveikti šią baimę:
Atminkite, kad įveikti viešojo kalbėjimo baimę reiškia ne visiškai pašalinti baimę, bet išmokti ją veiksmingai valdyti ir panaudoti jos energiją savo veiklos rezultatams pagerinti. Kaip išmintingai pastebėjo Markas Tvenas: „Yra dviejų tipų kalbėtojai: tie, kurie nervinasi, ir tie, kurie yra melagiai“.
Viešojo kalbėjimo srityje pasitikėjimas savimi yra daugiau nei tik savybė, tai - įgūdžių rinkinys, kurį, kaip ir bet kurį kitą įgūdį, galima išsiugdyti skiriant laiko, praktikuojantis ir laikantis tinkamo požiūrio. Nesvarbu, ar kreipiatės į didelę auditoriją, ar kalbate susirinkime, pasitikėjimas savimi gali labai paveikti jūsų pasirodymą. Pasitikėjimo savimi dėka jūsų pranešimas taps įtikinamesnis ir skambesnis.
Apibendrinant galima pasakyti, kad nors viešojo kalbėjimo baimė yra dažna, ji nėra neįveikiama. Aktyviai dirbdami su savo mąstysena, investuodami į saviugdą ir naudodamiesi turimais ištekliais, galite palaipsniui įgyti pasitikėjimo savimi ir viešąjį kalbėjimą iš bauginančios užduoties paversti malonia ir pasitenkinimą teikiančia patirtimi.
Viešojo kalbėjimo pasaulyje nerimas gali būti didžiausias jūsų priešininkas. Naudodami veiksmingus metodus galite paversti šį nerimą galingu sąjungininku. Šiame skyriuje aptarsime, kaip nerimą nukreiptį į entuziazmą ir aistrą savo temai, kaip sudominti ir patraukti auditoriją, kaip panaudoti kūno kalbą, balsą ir tempą, kad sustiprintumėte savo kalbėjimo įgūdžius. Šios strategijos, kartu su grįžtamuoju ryšiu ir mokymusi iš įkvepiančių pavyzdžių, gali padėti tapti pasitikinčiu ir sėkmingu pranešėju.
Norint tobulinti viešojo kalbėjimo įgūdžius, labai svarbu kiekvieną galimybę kalbėti priimti kaip mokymosi patirtį[25]. Kiekvienas kalbėjimas, nesvarbu, ar tai būtų oficialus pristatymas, ar improvizuotas pokalbis, yra neįkainojama galimybė suprasti savo stipriąsias puses ir tobulintinas sritis. Ar tai būtų būdas, kuriuo valdote sceną, bendraujate su auditorija, ar atsakote į netikėtus klausimus - kiekvienas aspektas yra pamoka. Galbūt suprasite, kad nerimaujant trūkčioja jūsų balsas, arba esate linkę skubotai dėstyti savo mintis. Šių tendencijų pripažinimas yra pirmas žingsnis tobulėjimo link.
Šioje kelionėje gali būti labai naudinga ieškoti mentoriaus. Viešojo kalbėjimo srityje patirties turintis mentorius ar treneris gali suteikti pritaikomas gaires ir konstruktyvų grįžtamąjį ryšį, siekiant pagerinti kalbėjimo gebėjimus. Mentorius gali padėti patobulinti pristatymo stilių, pagerinti kalbėjimą ir pasiūlyti būdų, kaip įveikti scenos baimę.
Grįžtamasis ryšys yra nepakeičiamas jūsų, kaip viešojo kalbėtojo, tobulėjimui. Būtent per grįžtamąjį ryšį galite įgyti išorinį požiūrį į savo pasirodymą. Teigiami atsiliepimai gali sustiprinti jūsų pasitikėjimą savimi, o konstruktyvi kritika padeda suprasti, į ką reikia sutelkti pastangas. Atminkite, kad labai svarbu į grįžtamąjį ryšį žiūrėti atvirai, kaip į priemonę, padedančią tobulėti, o ne kaip į asmeninę kritiką. Atsižvelkite į kiekvieną patarimą, išanalizuokite jį ir raskite būdų, kaip jį integruoti į savo kalbėjimo stilių. Laikui bėgant jūsų įgūdžiai tobulės, atsiras daugiau pasitikėjimo savimi ir komforto.
Nepamirškite, kad viešasis kalbėjimas - tai ne tobulumas, o ryšys ir bendravimas. Kiekviena patirtis, kiekvienas grįžtamasis ryšys padeda priartėti prie efektyvesnio ir labiau pasitikinčio savimi pašnekovo.
Kelias į pasitikėjimą savimi kalbant viešai dažnai būna kupinas daugybės asmeninių pergalių įveikiant nepasitikėjimą savimi ir nerimą. Išgirdę kitų žmonių, kurie nuėjo šį kelią, pasakojimus, galime pasisemti įkvėpimo ir įsitikinti, kad įveikti viešojo kalbėjimo baimę tikrai įmanoma.
Viena iš žymių sėkmės istorijų yra Warreno Buffetto, vieno sėkmingiausių pasaulio investuotojų, kuris kadaise bijojo kalbėti viešai, istorija[26]. Jis prisipažino, kad taip nerimaudavo, kad jam pasidarydavo fiziškai bloga. Supratęs, kad ši baimė stabdo jo profesinę veiklą, jis užsirašė į viešojo kalbėjimo kursus ir privertė save kalbėti prieš kitus. Nuosekliai praktikuodamas ir ryžtingai veikdamas, Bafetas įveikė savo baimę ir dabar garsėja aiškiais ir įtikinamais pranešimais.
Kitas įkvepiantis pavyzdys - Susan Cain, knygos „Quiet: The Power of Introverts in a World That Can't Stop Talking“ autorė. Būdama intravertė, S. Cain kovojo su viešų kalbų lūkesčiais, tačiau, kai buvo išleista jos knyga, ji žinojo, kad turi ją reklamuoti. Užuot bandžiusi mėgdžioti ekstravertiškus kalbėtojus, ji priėmė savo tylų elgesį ir skaitė apgalvotas ir labai gerai įvertintas TED kalbas, kurios sulaukė atgarsio tarp žmonių visame pasaulyje. Jos sėkmė pabrėžia mintį, kad nėra vieno „teisingo" viešojo kalbėjimo stiliaus ir kad svarbiausia yra autentiškumas.
Taip pat atkreipkite dėmesį į daktarės Jill Biden istoriją, kuri kovojo su viešojo kalbėjimo baime nuolat keldama sau iššūkį kalbėti prieš kitus, pradėdama nuo mažų kalbų ir palaipsniui kalbėdama didesnėms auditorijoms. Šiandien ji žinoma dėl savo pasitikėjimo savimi ir ramybės sakant kalbas, o tai rodo, kad nuosekli praktika iš tiesų gali padėti gerokai patobulėti.
Šios istorijos nušviečia veiksmingo viešo kalbėjimo kelią, pabrėždamos, kad baimę ir nerimą galima įveikti. Juose dažnai pateikiami praktiniai patarimai ir strategijos, kurias galima įgyvendinti. Šie pasakojimai patikina, kad tinkamai nusiteikęs ir nuosekliai stengdamasis, kiekvienas gali tapti sėkmingu ir patraukliu viešuoju kalbėtoju.
Aptarėme viešojo kalbėjimo nerimo sudėtingumą, jo šaknis, poveikį ir įvairias strategijas, kaip jį veiksmingai valdyti. Sužinojome, kad jis yra dažnas reiškinys, turintis evoliucinį pagrindą, ir vis dėlto, derinant kognityvines technikas, pozityvią savipagalbą, praktiką ir mokymąsi iš patirties bei grįžtamojo ryšio, jį galima gerokai sušvelninti[27].
Jei susiduriate su viešojo kalbėjimo baime, svarbu prisiminti, kad tai visiškai normalu ir įveikiama. Kiekvienas viešasis kalbėjimas, nesvarbu, sėkmingas ar ne, yra galimybė mokytis ir augti. Ieškokite mentorystės ir konstruktyvaus grįžtamojo ryšio iš patikimų asmenų, kurie gali suteikti vertingų įžvalgų ir nukreipti jūsų kelionę link to, kad taptumėte labiau pasitikinčiu ir įtaigiu kalbėtoju.
Nerimo pavertimas entuziazmu, ryšio su auditorija užmezgimas ir bendravimo įgūdžių tobulinimas pasitelkiant kūno kalbą, intonaciją ir tempą - tai veiksmingi metodai, kurie gali padėti sumažinti kalbėjimo nerimą ir pagerinti bendrą pasirodymą[28].
Kelionė gali atrodyti bauginanti, bet jos nauda yra didelė. Įveikus viešojo kalbėjimo nerimą, gali atsiverti daug asmeninių ir profesinių galimybių. Tai gali padidinti pasitikėjimą savimi, pagerinti bendravimo įgūdžius ir prisidėti prie bendro asmeninio tobulėjimo. Tai taip pat gali paskatinti jūsų profesinę karjerą, nes profesiniame pasaulyje labai vertinamas puikus bendravimas[29].
Apibendrinant galima pasakyti, kad nors viešojo kalbėjimo nerimo visiškai „išgydyti" neįmanoma, jį tikrai galima valdyti ir sumažinti iki tokio lygio, kad galėtumėte veiksmingai ir užtikrintai bendrauti. Taikydami aptartas strategijas ir kantriai stebėdami savo pažangą, galite prisijungti prie tokių asmenų kaip Warrenas Buffettas, Susan Cain ir daktarė Jill Biden bei paversti viešojo kalbėjimo nerimą augimo katalizatoriumi.
Registruokis žemiau ir išsirink abiems jums tinkantį laiką.
Registruotis konsultacijai[1] American Psychiatric Association. (2013). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders (5th ed.). Arlington, VA.
[2] Manktelow, J., & Carlson, A. (2019). Public Speaking Skills For Dummies. John Wiley & Sons.
[3] Kessler RC, Stein MB, Berglund P. Social phobia subtypes in the National Comorbidity Survey. American Journal of Psychiatry. 1998;155(5):613-619.
[4] The National Institute of Mental Health (NIMH). Anxiety Disorders. Retrieved from: https://www.nimh.nih.gov/health/topics/anxiety-disorders/index.shtml
[5] Stein MB, Walker JR, Forde DR. Public-speaking fears in a community sample. Prevalence, impact on functioning, and diagnostic classification. Archives of General Psychiatry. 1996;53(2):169-174.
[6] Social Anxiety Institute. The Causes of Social Anxiety. Retrieved from: https://socialanxietyinstitute.org/causes-of-social-anxiety
[7] Depla, M., ten Have, M., van Balkom, A., & de Graaf, R. (2008). Specific fears and phobias in the general population: results from the Netherlands Mental Health Survey and Incidence Study (NEMESIS). Social psychiatry and psychiatric epidemiology, 43(3), 200–208.
[8] Van Vugt, M., & Ahuja, A. (2011). Naturally Selected: The Evolutionary Science of Leadership. HarperCollins.
[9] McCroskey, J. C. (1977). Oral communication apprehension: A summary of recent theory and research. Human Communication Research, 4(1), 78-96.
[10] Robb, M. (2018). Why We Fear Public Speaking and How to Overcome It. Toastmasters International.
[11] Bodie, G. D. (2010). A racing heart, rattling knees, and ruminative thoughts: Defining, explaining, and treating public speaking anxiety. Communication Education, 59(1), 70-105.
[12] Smith, R. E., & Smoll, F. L. (1997). Coaching the coaches: Youth sports as a scientific and applied behavioral setting. Current Directions in Psychological Science, 6(1), 16-21.
[13] Ayres, J., Schliesman, T., & Sonandré, D. (1998). Practice makes perfect but what constitutes practice?. Communication Research Reports, 15(3), 276-285.
[14] "The Nature and Experience of Anxiety: Anxiety Part 1." Psychology Today. Retrieved from https://www.psychologytoday.com/
[15] Smith, J.C. (2011). "Relaxation, Meditation, & Mindfulness: A Mental Health Practitioner's Guide to New and Traditional Approaches." Springer Publishing Company.
[16] Dale Carnegie Training. (2009). "The Quick and Easy Way to Effective Speaking."
[17] Bodie, G. D. (2010). "A racing heart, rattling knees, and ruminative thoughts: Defining, explaining, and treating public speaking anxiety." Communication Education, 59(1), 70-105.
[18] Toastmasters International. (2021). "Public Speaking Tips." Toastmasters International.
[19] Neff, K. D. (2011). "Self-Compassion, Self-Esteem, and Well-Being." Social and Personality Psychology Compass, 5(1), 1–12.
[20] Dale Carnegie Training. (2009). "The Quick and Easy Way to Effective Speaking."
[21] Janssen, C. W., et al. (2018). "A Randomized Controlled Trial on the Effects of Mindfulness-Based Cognitive Therapy (MBCT) and a Psycho-Educational Intervention (PEI) on Trait Anxiety in Healthy Adults, Mindfulness." 9, 1835–1846.
[22] Pincott, G., & Laugesen, L. (2016). "Hooked: How Leaders Connect, Engage and Inspire with Storytelling." Wiley.
[23] Duarte, N. (2010). "Resonate: Present Visual Stories That Transform Audiences." Wiley.
[24] Pease, A., & Pease, B. (2004). "The Definitive Book of Body Language." Bantam.
[25] Toastmasters International. (2021). "Public Speaking Tips." Toastmasters International.
[26] Gallo, C. (2014). Talk Like TED: The 9 Public-Speaking Secrets of the World's Top Minds. St. Martin's Press.
[27] Kissen, D.M., & Riddle, M.A. (2015). Public Speaking Anxiety: How to Overcome It and Enhance Your Career. Oxford University Press.
[28] Dale Carnegie & Associates. (2017). Stand and Deliver: How to Become a Masterful Communicator and Public Speaker. Simon & Schuster.
[29] Brinckman, J. (2021). Speak With No Fear: Go from a nervous, nauseated, and sweaty speaker to an excited, energized, and passionate presenter. Independently Published.