Bipolinis sutrikimas: priežastys, simptomai ir gydymas

Turinys

‍

Bipolinis sutrikimas yra sudėtinga ir dažnai neteisingai suprantama psichikos sveikatos būklė. Šiame straipsnyje nagrinėjamos šio sutrikimo priežastys, simptomai, gydymo strategijos ir net dalijamasi įžymybių, gyvenančių su šiuo sutrikimu, pavyzdžiais.

Kas yra bipolinis sutrikimas?

Bipolinis sutrikimas - tai psichikos sveikatos būklė, dėl kurios stebimi ryškūs nuotaikos svyravimai, įskaitant emocinius pakilimus, vadinamus manija arba hipomanija, ir nuosmukius, vadinamus depresija. Tai lėtinė ir visą gyvenimą trunkanti būklė, kuria gali sirgti bet kas, nepriklausomai nuo amžiaus, rasės ar socialinės ir ekonominės padėties.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, bipoliniu sutrikimu serga apie 45 mln. žmonių visame pasaulyje, t. y. maždaug 1 % pasaulio gyventojų [1]. Tai pagrindinė neįgalumo priežastis ir gali smarkiai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę.

Bipolinio sindromo priežastys

Bipolinis sindromas yra sudėtinga būklė, ir tyrimai rodo, kad ji atsiranda dėl genetinių, neurobiologinių ir aplinkos veiksnių derinio:

Genetika: Tyrimai rodo, kad bipolinis sutrikimas turi didelį genetinį komponentą. Pavyzdžiui, asmenys, kurių pirmos eilės giminaičiai (tėvai arba broliai ir seserys) serga bipoliniu sutrikimu, turi didesnę tikimybę susirgti šia liga. Be to, dvynių tyrimai rodo, kad jei vienas identiškas dvynys serga bipoliniu sutrikimu, tikimybė, kad kitas dvynys taip pat susirgs bipoliniu sutrikimu, yra 60-80 %, o tai rodo genetinę įtaką [2].

Smegenų struktūra ir funkcija: Bipoliniu sutrikimu sergančių žmonių smegenų struktūrų dydis ir aktyvumas skiriasi. Atrodo, kad pažeidžiamos tokios specifinės sritys kaip prefrontalinė žievė, susijusi su sprendimų priėmimu ir problemų sprendimu, ir hipokampas, susijęs su atmintimi ir emocijų reguliavimu [3].

Aplinkos veiksniai: Tam tikra gyvenimo patirtis gali paskatinti bipolinio sutrikimo atsiradimą tiems, kurie turi genetinį polinkį. Šie veiksniai gali būti stresiniai gyvenimo įvykiai, traumuojančios patirtys arba reikšmingi gyvenimo pokyčiai. Piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis taip pat gali būti ligą paskatinantis veiksnys [4].

Šių veiksnių sąveika lemia bipolinio sutrikimo atsiradimą ir eigą, o tai turi įtakos specialiai pritaikytų gydymo ir ligos valdymo strategijų kūrimui.

Bipolinio sindromo simptomai

Bipolinis sutrikimas pasireiškia nuotaikos svyravimais, apimančiais tiek depresijos, tiek manijos ar hipomanijos epizodus. Konkretūs simptomai ir jų sunkumas gali labai skirtis, tačiau paprastai jie priskiriami toliau išvardytoms kategorijoms:

Manija ir (arba) hipomanija: Tokio epizodo metu asmenys gali jausti pakilumą, hiperaktyvumą ir didžiulę energiją. Jiems gali būti būdinga pernelyg pakili, euforiška arba pernelyg dirgli nuotaika. Manijos būsenoje taip pat gali pasireikšti nerealus optimizmas, impulsyvus elgesys ir sumažėjęs miego poreikis [6].

Depresija: Depresijos epizodai pasižymi gilaus liūdesio, beviltiškumo ar tuštumos jausmais. Sergantieji gali prarasti susidomėjimą anksčiau mėgstama veikla, patirti mažai energijos ir sunkumų susikaupti. Jiems taip pat gali būti būdingi apetito ar svorio pokyčiai, gali atsirasti miego sutrikimų, pavyzdžiui, nemiga ar per ilgas miegas [7].

Miego režimo ir energijos lygio pokyčiai: Miego režimas ir energijos lygis bipoliniu sutrikimu sergantiems asmenims dažnai labai svyruoja. Manijos epizodo metu asmenys gali sutrumpinti miegą, nesijausdami pavargę, o depresijos epizodo metu jie gali per daug miegoti arba sunkiai keltis iš lovos. Tokie miego ir energijos pokyčiai gali labai sutrikdyti kasdienę rutiną ir bendrą gyvenimo kokybę [8].

Sunkumas susikaupti: Tiek depresijos, tiek manijos epizodų metu gali būti ypač sunku susikaupti. Depresijos metu dėmesio trūkumas dažnai kyla dėl kognityvinių funkcijų sulėėjimo arba nuovargio. Manijos metu dėl greitai besikeičiančių minčių gali būti sunku sutelkti dėmesį į vieną užduotį [9].

Šių simptomų supratimas gali būti labai svarbus siekiant laiku nustatyti diagnozę ir skirti gydymą, be to, gali padėti suprasti, kaip geriausiai padėti sergantiesiems bipoliniu sutrikimu.

Bipolinio sutrikimo gydymas

Bipolinio sutrikimo gydymui dažnai reikia visapusiško, daugiadisciplininio požiūrio. Tai paprastai apima psichoterapijos, gyvenimo būdo keitimo, pavyzdžiui, dietos, ir vaistų derinį.

Psichoterapija

Psichoterapija yra neatsiejama bipolinio sutrikimo gydymo dalis. Šios terapijos tikslas - suteikti emocinę paramą, pagerinti ligos supratimą, mokyti įveikos strategijų ir skatinti laikytis gydymo [10]. Iš terapinių metodų dažnai taikoma kognityvinė elgesio terapija (KET). CBT padeda pacientams suprasti ir keisti mąstymo modelius, kurie lemia žalingus jausmus, elgesį ir sprendimus. Ji suteikia asmenims įgūdžių, reikalingų neigiamiems mąstymo ir elgesio modeliams atpažinti ir juos paneigti [11].

Dieta

Mitybos ypatumai gali turėti didelės įtakos bipolinio sutrikimo gydymui. Tinkama mityba gali palaikyti bendrą sveikatą, pagerinti nuotaikos stabilumą ir padėti sušvelninti kai kuriuos šalutinius vaistų poveikius [12].

- Rekomenduojami maisto produktai

Omega-3 riebalų rūgštys: Jų randama žuvyse, pavyzdžiui, lašišose ir skumbrėse, taip pat linų sėmenyse ir graikiniuose riešutuose. Įrodyta, kad omega-3 riebalų rūgštys turi nuotaiką stabilizuojantį poveikį ir gali sumažinti nuotaikos epizodų riziką [13].

Liesi baltymai: Toks maistas kaip vištiena, kalakutiena ir tofu gali aprūpinti nepakeičiamomis aminorūgštimis, reikalingomis neuromediatorių gamybai, palaikyti bendrą smegenų sveikatą ir nuotaikos reguliavimą [14].

Sudėtiniai angliavandeniai: Sudėtinių angliavandenių turtingas maistas, pavyzdžiui, neskaldyti grūdai ir daržovės, suteikia ilgalaikės energijos ir gali padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, o tai gali turėti įtakos nuotaikos stabilumui [15].

- Maisto produktai, kurių reikėtų vengti

Kofeino ir alkoholio: Šios medžiagos gali sutrikdyti miego režimą ir sukelti nuotaikos svyravimus.

Cukrus: Daug cukraus turinti mityba gali lemti cukraus kiekio kraujyje svyravimus, o tai gali turėti įtakos nuotaikai ir energijos lygiui.

Medikamentinis gydymas

Vaistai atlieka pagrindinį vaidmenį valdant bipolinio sutrikimo simptomus. Tai gali būti nuotaikos stabilizatoriai, antipsichotikai ir antidepresantai arba jų derinys, priklausomai nuo konkrečių asmens simptomų ir bendros sveikatos būklės. Tinkamas vaistų vartojimo režimas gali veiksmingai kontroliuoti nuotaikos svyravimus ir užkirsti kelią atkryčiams, pagerinti gyvenimo kokybę [16].

Įžymybės, sergančios bipoliniu sindromu

Daugelis įžymybių atvirai pasakoja apie gyvenimą su bipoliniu sutrikimu, taip atkreipdamos dėmesį į šią dažnai neteisingai suprantamą ligą:

Marius Jampolskis (Lietuvos aktorius)
Marius Repšys (Lietuvos aktorius)
Mariah Carey (amerikiečių dainininkė)
Catherine Zeta-Jones (Velso aktorė)
Russell Brand (britų komikas)
Stephen Fry (britų aktorius)
Demi Lovato (amerikiečių dainininkė)
Kanye West (amerikiečių reperis)
Andrius Bialobžeskis (Lietuvos aktorius)
Raimonds Pauls (Latvijos muzikantas)

Kaip padėti bipoliniu sindromu sergančiam žmogui?

Teikiant pagalbą bipoliniu sutrikimu sergančiam žmogui reikia supratimo, užuojautos ir kantrybės. Nors profesionalus gydymas yra gyvybiškai svarbus, šeimos ir draugų teikiama parama gali būti neįkainojama visapusiško gydymo plano dalis.

Emocinė parama: Aktyvus klausymasis ir empatijos rodymas gali padėti bipoliniu sutrikimu sergančiam žmogui. Svarbu pripažinti jų jausmus ir išgyvenimus bei patvirtinti jų kovą nesmerkiant. Tai gali padėti asmeniui pasijusti suprastam ir mažiau izoliuotam [17].

Informacija apie sutrikimą: Suprasdami bipolinio sutrikimo pobūdį, jo simptomus ir gydymo būdus, galite suteikti veiksmingesnę paramą. Gerai informuotas paramos teikėjas gali padėti atpažinti nuotaikų kaitos požymius, koreguoti gyvenimo būdą ir laikytis gydymo planų [18].

Profesionali pagalba: Jei asmuo nesikreipė profesionalios pagalbos, paskatinkite jį tai padaryti. Terapinės intervencijos ir vaistų vartojimas dažnai yra labai svarbūs bipolinio sutrikimo valdymo komponentai. Pagalba jiems ieškant tinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo arba lydėjimas į susitikimus gali būti labai naudingas [19].

Sveika gyvensena: Skatinkite reguliarų fizinį aktyvumą, sveiką mitybą ir tinkamą miegą - visa tai gali padėti valdyti simptomus ir pagerinti bendrą savijautą [20].

Kantrybė ir nuoseklumas: Kova su bipoliniu sutrikimu yra ilgalaikis procesas, kuris dažnai susijęs su nuotaikų kaita ir kitais iššūkiais. Išlaikykite kantrybę ir teikite nuoseklią paramą net ir sunkiais laikotarpiais [21].

Palaikyti bipoliniu sutrikimu sergantį žmogų gali būti sudėtinga, tačiau tai taip pat yra galimybė parodyti užuojautą ir supratimą bei realiai prisidėti prie jo kovos už gerą savijautą.

‍